Kriūkai

Rytiniu Kriūkų pakraščiu į Nemuną teka Pietvė, o per patį miestelį- Jotulė. Senieji Kriūkai įsikūrę apatinėje Nemuno terasoje, o naujieji – kalne, Joginiškių kaime. Vasarą čia- smėlis ir čiobrelių kvapas, žiemą- Ugi žemės nuo sniego nulinkusios pušų ir eglių Šakos. Istoriniai duomenys rodo, kad kriūkų miestelis pradėjo kurtis apie 1589 metus kairiajame Nemuno krante, taro Jotulės ir Pietvės upelių.Nuostabiai gražiame kairiajame Jotulės krante buvo pastatytas Svetošino dvaras, savo pavadinimą gavęs nuo jo savininko Svetochnos Sapiegienės vardo.Čia atsiveria nuostabus vaizdas: garbanoti pušynai, senųjų Kriūkų panorama, upių tėvo Nemuno mėlyna juosta, didingas Seredžiaus piliakalnis, Dubysos slėnis.
Kriūkų seniūniją gamta apdovanojo ne tik reto grožio vaizdais, bet ir turtinga praeitimi.
5 km į vakarus nuo Kriūkų, prie Nykos skardžių, didelių medžių paunksmėje įsikūrusi viena seniausių Lietuvos vietovių- Ilguva.
5 km nuo Kriūkų miestelio Lukšių link – įsikūrusi Gerdžiunu gyvenvietė, turinti 320 gyventojų. Čia yra pagrindinė mokykla, paštas, biblioteka, medicinos punktas, G.Butausko poilsio centras, kuriame galima pasinaudoti baseinu, pirtimi, pokylio sale su židiniu, ar pasėdėti vasaros poilsiavietėje.
Kriūkų senovę mena įdomus XIX a.architektūrinis statinys – ant akmeninių pamatų stovintis dviejų aukštų grūdų sandėlis, vietinių gyventojų vadinamas „špykėre“.Šis pastatas skirtas“ supirktiems javams laikyti.
Dabar Kriūkai seniūnijos centras. Bendras seniūnijos plotas 96,6 kv. km, kuriame gyvena2518 gyventojų. Dalis seniūnijos patenka į Panemunių regioninio parko teritoriją.Šiemet atidaryta tarptautinė dviračių trąša „Ilguva – Goldapas“.Seniūnijoje veikia UAB „Agrolina“, užsiimanti augalininkyste. Nemažai kriūkiečių dirba UAB „Fleming baldai“.Po karo iki 1962 m. čia buvo statomos dorės Nemuno žemupio ir Kuršių marių žvejams, botai, garlaivių prieplaukos, o po 1962-65 m.statykla perorganizuota į medinės taros gamyklą, o nuo 1974 m. čia gaminami baldai.
Vėliau Kriūkuose buvo gaminamos dorės, statinės ir net pakabos drabužiams. Įmonę išplėtus, pradėti gaminti baldai.
Nuostabi šio krašto gamta turėjo įtakos ir šio krašto žmonėms. Čia gimė ir užaugo daug meniškos sielos žmonių. Visiems gerai žinomi: poetas Pranas Lembertas iš Bičiūnų kaimo, varpininkas Jonas Kriaučiūnas iš Liepalotėlių kaimo, teisingumo ministras Stasys Šilingas iŠ Misiūnų kaimo, „Vilkolakio“ teatro režisierius Antanas Sutkus iš Raninės kaimo, rašytojas Valentinas Gustainis iš Žemosios Panemunės kaimo, rašytojai Stasys ir Vytautas Tamulaičiai iš Sutkiškių kaimo, dainininkė Beatričė Grincevičiūtė iš Ilguvos kaimo,ilgametis kolūkio pirmininkas Juozas Bastys, daug prisidėjęs prie Kriūkų gyvenvietės plėtojimo ir gražinimo, bei žmonių gerovės,kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas iš Gegužių.kaimo ,šiuo metu gyvenantis Vilniuje.Kriūkuose gyvena ir kuria dailininkas Jonas Maldžiūnas.

Istorija

1758 m. Žemes abipus Nemuno nusipirko dainininkės Beatričės Grincevičiūtės protėvis Viktoras Talko Grincevičius – Ilgauskas ir įsirengė Panykiuose vasaros rezidenciją. Nuo tada šią vietovę imta vadinti Ilguvos vardu.Šiame dvare prabėgo Žymios lietuvių dainininkės Beatričės Grincevičiūtės vaikystė. 1940 m. įsteigta senelių prieglauda, dabar vadinama Ilguvos pensionatu-Rugpjūčio mėnesį katalikai Ilguvoje švenčia Šv. Izidoriaus atlaidus.
Keliaudami panemunės slėniais, už 5 km nuo Kriūkų pasieksime reto grožio kampelį -Žemąją Panemunę.XVI a.pabaigoje Čia buvo dvaras, kur lankėsi poetas Adomas Mickevičius, mokytojavo kalbininkas J. Jablonskis. Čia dar išliko kryžiuočių pilies liekanų. Ant Nemuno šlaito stovi mūrinė bažnyčia, statyta 1877 m.Vasarą Šv. Antano ir Šv.Vincento atlaidai į šį nuostabų kampelį sutraukia daug žmonių.
Važiuojant link Kauno (apie l km nuo Žemosios Panemunės), nepaprastai gražioje, ramioje miško apsuptoje vietoje yra šiuolaikiškai įrengtas vienkiemis prie tvenkinio „Slėnio namas“, kurio savininkai puoselėja kaimo turizmą.Čia galima išsinuomoti valtį, užsisakyti 30 vietų pokylių salę su židiniu, pirtį, baseiną.
2,5 km į vakarus nuo Kriūkų rasime nedidelį Paežerėlių bažnytkaimį.Paežerėlio vardą vietovė bus gavusi nuo mažo ežerėlio. Po I pasaulinio karo Paežerėliai tapo valsčiaus centru.Mūrinė bažnyčia pastatyta 1860 m.Nagingi liaudies meistrai prieškario metais iš medžio šakų ir šaknų sukūrė originalių kryžių, kuriais papuošė pakeles ir kapines. Vienas toks kryžius buvo pastatytas Kauno Karo muziejaus sodelyje. Liepos pabaigoje čia vyksta dideli Šv. Onos atlaidai, o kartu su jais Kriūkuose švenčiama miestelio šventė.
9 km į pietus nuo Ilguvos iš rytų, mpietų ir vakarų apsuptas miškų, įsikūręs Sutkų bažnytkaimis. Gyvenvietė mena beveik keturių amžių istoriją. 1825 m.čia pastatyta medinė koplytėlė, vėliautapusi nedidele bažnyčia, išpuošta medžio drožybos ornamentų. Netoliese pastatytas paminklas Lietuvos valstybės atkūrimui atminti.
Sutkai nuo seno garsėjo Šv. Roko atlaidais, į kuriuos suvažiuodavo daug žmonių ir iš kitų apylinkių.Čia jau tapo tradicija kasmet paminėti Lietuvos Valstybės Atkūrimo dieną. Iš kitų kaimų Sutkai išsiskyrė gatvine struktūra – namai išsidėstę abiejose vienos gatvės pusėse.
16 a. pab. kairiajame Jotulės krante pastatytas Svetošino dvaras, priklausęs didikų Sapiegų giminei.Po I pasaulinio karo dvaro rūmuose įkurta mokykla.