Paprasta ir įdomu susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija

Šušupė- Lenkijos, Lietuvos, Kaliningrado srities teritorija tekantis kairysis, ilgiausias Nemuno intakas. Viso Šešupės baseino plotas- 6105 km 2. Šešupės ilgis- 297,6 km. Upė išteka Netoli Suvalkų miesto šiaurės rytų Lenkijoje.Toliau vaga driekiasi Marijampolės apskrityje Lietuvoje, vėliau- per Krasnoznamensko (Lazdynų) rajoną Kaliningrado srityje, į Nemuną įteka į rytus nuo Ragainės (dabartinis Nemanas). Šešupė laikoma antra pagal švarumą Lietuvos upe. Keliaudami po Šešupės kraštą turite puikią galimybę ne tik aktyviai praleisti laisvalaikį, bet ir  susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija.

Lankytinos vietos
Geldapė ( lenk.Goldap) – sena sūduvių gyvenvietė. Dabar Varmijos Mozūrų vaivadijos miestas, rajono centras. Per miestą teka Geldapės upė, o šiaurės rytiniame pakraštyje tyvuliuoja Geldapės ežeras. Geldapėje gyvena beveik 14000 gyventojų. Iki XIII a. pabaigos čia stovėjo sūduvių pilis, kuri vėlaiu atiteko kryžiuočiams. Vėliau miestas priklausė Mažajai Lietuvai.
1570 m. Geldapė gavo miesto teises. XVI a. pabaigoje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Kultūrinius pėdsakus čia paliko lietuviai,lenkai,vokiečiai,žydai. Lankoma Švč.Mergelės Marijos Motinos bažnyčia, pastatyta 1590 m., Šv.Leono Didžiojo bažnyčia, pastatyta 1894 m., miesto centrinė aikštė. Šalia miesto yra Puikusis kalnas (lenk. Piękna gora), virš jūros lygio iškilęs 271 m. Pietryčiuose esanti kalva- buvęs piliakalnis. Į Puikųjį kalną galima keltis keltuvais ar lipti pėsčiomis. Žiemą čia veikia slidinėjimo trasa, papėdėje yra viešbutis.
Romintos giria (lenk.Puszcza Romincka)- miškas, išsidėstę Lietuvos, Kaliningrado srities ir Lenkijos teritorijose. Senieji prūsai šią girią laikė šventa, I-II a.jau buvo atliekamos aukojimo apeigos. Kryžiuočiams užgrobus šį kraštą, čia buvo pagrindiniai ordino magistrų medžioklės plotai, vėliau- Vokietijos imperatorių, prieš antrąjį pasaulinį karą- Vokietijos nacių. 1941 m. šioje girioje įkurta Vokietijos oro pajėgų vyriausioji būstinė. Po antrojo pasaulinio karo pietinė girios dalis atiteko Lenkijai, didžioji dalis- Kaliningrado sričiai, Lietuvai- tik nedidelis plotas miškų pasienio zonoje. Šiuo metu Lenkijoje tai nacionalinis parkas, yra 5 gamtos rezervatai, 20 ežerų, 4 upės. Pakelės stenduose pateikiama išsami informacija apie pažintinius takus, girios augaliją ir gyvūniją.
Į regioninį parką ivažiuojate nuo Jurkiškių kaimelio.     

Galviečiai- kaimelis, įkutas XVI a. pirmoje pusėje. Yra išlikusios dvaro liekanos.
Pluškiemiai- kaimelis šalia juodojo ežero, kur galima įsikurti poilsiui keliaujant po Romintos girią.
Rogainių dvaras- pastatytas XVI a.vidury, yra išlikusios evangelikų kapinės.

Dūbeninkai (lenk.Dubeninki)- miestelis įkutas XVI a. pabaigoje, buvo lietuvininkų centras. 1620 m. pastatyta bažnyčia, 1904 m. vietoje senosios iškilo nauja. XX a. antrajame dešimtmetyje beveik visi gyventojai kalbėjo tik vokiškai, todėl nustotos laikyti lietuviškos pamaldos. Šiuo metu gyvena beveik vien lenkai.
Stančikai- nedidelis kaimelis, šalia kurio išlikę du neveikiančio siaurojo geležinkelio tiltai. Jie pastatyti per Bendziankos upelį. Šiaurinis iškilo 1912-1914 m., pietinis 1923-1924 m. Tai aukščiausi tiltai Lenkijoje ( ilgis- 180 m., aukštis- 31,5 m.). Tiltus projektavo vokiečių inžinieriai, pagal Senovės Romos akvedukų pavyzdį.

1926 m., baigus statyti tiltus, išnyko šalia tyvuliavęs Stančikų ežeras. Išsiveržė ežero dugne susikaupusios dujos, susimaišė su dumblu ir moliu, pakilo didžiuliu stulpu į orą ir pasklido po apylinkes. Mūsų dienomis kurį laiką šiais tiltais naudojosi ekstremelaus sporto mėgėjai šuoliams su guma, tačiau visai nesenai šokinėti nuo šių tiltų buvo uždrausta.
Prieraslis ( lenk. Przerosl)- kaimelis, įkurtas XVI a. pirmoje pusėje. Buvo gyvenamas daugiausia lietuvių. 1576 m. Prierasliui buvo suteiktos miesto teisės. Miestelis buvo šalia svarbaus prekybinio kelio, bet XX a. pradžioje nutiesus geležinkelį Geldapė- Gumbinė, savo reikšmės neteko.
Suvalkų kraštovaizdžio parkas- įkurtas 1976 m., užima 6284 ha plotą. Tai pirmasis toks parkas Lenkije. Jame yra 26 ežerai (didžiausias Ančios), 5 gamtos rezervatai. Yra akmenyno rezervatas (šalia Lopuchovo kaimo). Ledyno suformuotą kalvą dengia didžiuliai granito rieduliai. Čia įkurtas geologinis rezervatas. Suvalkų karštovaizdžio parko administrascija, turizmo informacijos centras, muziejus įsikūrę Tutulio vietovėje. Čia galima ir pernakvoti.
Šešupėlė- kaimelis, iš šalia esansančio pelkės išteka Šešepė. Per Lenkiją ji teka 27 km., kerta 5 ežerus.
Vodzilkai- pravoslavų sentikių kaimas. Išlikusi medinė bažnytėlė, kapinės,gyvena keletas sentikių šeimų.
Pilies kalnas (lenk. Gora Zamkova)- 228 m. iškilęs aukščiau jūros lygio, esantis šalia Šiurpilių kaimo. X-XIII a. buvusi jotvingių genčių tvirtovė ir centras. Yra išlikę pilies liekanos. Kalną supa keturi ežerai. Patį Šiupilių kaimą įkūrė vienuoliai XVIII a.

Nuo Pilies kalno sukama į  Gulbiniškių kaimą, šalia kurio yra lankytinas Ciso kalnas. Paskui keliaujama į Rutka Tartako miestelį, paskui į pasienio miestelį- Šypliškes.Pasienio perėja- Budzinskas.

Liubavas- seniūnijos centras, nuo Lenkijos sienos nutolęs tik 1,5 km. Šalia miestelio teka Šešupė. Liubavas įkurtas apie 1734 m. 1791 m. miesteliui buvo suteiktos miesto teisės ir herbas. Pirmoji bažnyčia pastatyta XVIII a. viduryje.

Per I-ąjį pasaulinį  karą bažnyčia sudegė, paskui buvo atstatyta, bet per II-ąjį pasaulinį karą ją ištiko toks pats likimas. Dabartinė atstatyta kaip priestatas šalia kapinių koplyčios 1956 m. Spaudos draudimo metais (XIX a.) Liubave buvo organizuojamas slaptas lietuviškų knygų platinimas.Veikė blaivybės draugija ir bitininkystės kursai visai Lietuvai. Mokykla buvo įkurta XVIII a. 1882 m. Liubave gimė poetas, vertėjas J.B.Smelstorius, o 1898 m.- dailininkas V.Košuba.
Gražiškiai- Širvintos dešiniajame krante esantis miestelis, seniūnijos centras. Gyvenvietės atsiradimas siejamas su Užnemunės kolonozacija XVI a. 1746 m. Gražiškiai gavo turgaus ir kelių prekymečių privilegiją.1881 m. pastatyta bažnyčia.

Vištytis- miestelis Vilkaviškio r., esantis šiaurinėje to paties pavadinimo ežero pakrantėje. Miestelis įkurtas XVI a. viduryje. XVII a. viduryje pastatyta bažnyčia, Vištyčiui suteiktos miesto teisės. XVIII a. pabaigoje Sūduvos kraštui atekus Prūsijai, Vištytis tapo Prūsijos karaliaus miestu. XIX a. pabaigoje čia gyveno 2500 žmonių.

Iki II-ojo pasaulinio karo pradžios Vištytis buvo valsčiaus centras. Vištyčio reikšmė sumažėjo XIX a. viduryje, kai buvo atidaryta Kauno-Kybartų geležinkelio linija. Iš Vištyčio yra kilęs žymus pedagogas, visuomeninkas, aktyvus lietuvybės atgimimo propaguotojas P.Kriaučiūnas (1850-1916).

Vištyčio regioninis parkas įkurtas 1992 m., norint išsaugoti Suvalkų kalnyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes. Parkas užima 10,1 tūks. ha plotą. Pusė parko ploto užima miškai. Drausgirio ir Grybingirio gamtiniai rezervatai saugo ąžuolų medynus, mišriuosius miškus su didele augalų ir gyvūnų įvairove.Neliesto gamtos plotai išsaugojo gausias retųjų augalų populiacijas, juodųjų gandrų, erelių rėksnių, gervių ir kitų saugomų paukščių buveines. Parke yra trys piliakalniai, žymiausias- Pavištyčio, prie Ūdrinio ežero. Vištyčio ežeras didžiausias Sūduvoje, užima 1820 ha plotą. Lietuvai tenka tik 39 ha, likusioji dalis priklauso Kaliningrado sričiai. Ežero gylis siekia iki 50 m.

Pajevonys- miestelis minimas XVI a. viduryje. Tada pastatyta ir bažnyčia. Anksčiau čia buvo jotvingių žemės. Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Paežeriai-  miestelis šalia to paties pavadinimo ežero. Miestelyje yra dvaro rūmai pastatyti XVIII a. pabaigoje. Projekto autorius M.Knakfusas. Pirmieji duomenys apie Paežerių dvarą žinomi XVI-XVII a. Jie priklausė Glinskių, Zabielų, Gavronskių giminėms.1939 m. dvarą buvo nupirkęs bankininkas J.Vailokaitis.
Vokiečių okupacijos metais Paežerių dvaras buvo tapęs generalinio komisaro Lietuvos sričiai dr. von Rentelno rezidencija. Labiausiai dvaras nukentėjo sovietmečiu. Labai apgadinta išorė ir interjeras. 1979-1981 m. dvras buvo retauruotas. 1995 m. jis perduotas Lietuvos dailės muziejui. Čia įkurta Suvalkijos krašto dailės galerija.

Vilkaviškis- rajono centras. Viduramžiais miesto apylinkės priklausė jotvingių gyvenamoms žemėms. Kaimelis pradėjo kurtis XVI a. pradžioje. 1620 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.1660 m. Vilkaviškiui suteikiamos miesto teisės. Per miestą teka Šeimenos ir Vilkaujos upės. Manoma, kad nuo pastarosios ir kilęs miesto pavadinimas. Šiuo metu Vilkaviškyje gyvena apie 13000 žmonių. Mieste yra Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedra, Šv. Kryžiaus bažnyčia, krašto muziejus. Šalia Vilkaviškio, Didžiuosiuose Šelviuose yra rašytojo A.Vaičiulaičio gimtoji sodyba.

Kataučizna- buvusio Žilinskų dvaro vieta. Dvaro rūmai sugriuvę, išlikęs parkas. Šešupės vingyje yra dr.Vinco Kudirkos miškas. Gyvendamas Naumiestyje jis mėgdavo čia vaikščioti.
Kudirkos Naumiestis- įkurtas XVI a. viduryje. Iš pradžių  kaimas vadinosi Duliebaičiais, vėliau pervadintas Vladislavovu. XVII a. viduryje miestas gauna Magdeburgo teises. Nuo XX a. pradžios miestas vadinamas Naumiesčiu. 1934 m. miestas pervadintas Kudirkos Naumiesčiu, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos garbei.

Tais pačiais metais pastatytas ir paminklas V. Kudirkai. Miesto kapinėse jis ir palaidotas. Veikia V.Kudirkos muziejus. Lankytina Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčia (1783 m.), LDK Vytautui paminklas, Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus, tautodailininko P.Sederevičiaus skulptūrų kiemas.
Keturnaujiena- kaimelis, kuriame mokyklą lankė rašytoja P.Orintaitė. jai pastatytas paminklas, pradinėje mokykloje įrengtas muziejus.Už poros kilometrų nuo Keturnaujienos, Skuodžių kaime, yra koplytėlė, žyminti vietą kur apsireiškė Mergelė Marija ir Jėzus Kristus. Koplytėlė gausiai lankoma maldininkų ir turistų.
Sintautai- miestelis įkurtas XVII a. viduryje, tuo metu pastatyta ir pirmoji medinė koplyčia.1735 m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Sintautuose stovi Švč.Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia. Šalia išlikusi medinė bažnyčia, kurioje įkurtas kunigo, švietėjo, rašytojo, vertėjo A.Tatarės muziejus.Santakų kaimas yra netoli Sintautų miestelio. Čia yra poeto P.Vaičaičio gimtoji sodyba.
Panoviai- kaimelis, kuriame Novos Upelis įteka į Šešupę.
Šilgaliai- kaimas už Auspirtos upelio žiočių. Čia gimė ir augo vyskūpas P.Būčys (1872-1951), taip pat kunigai P.Būčys (1850-1923),A.S.Būčys (1875-1900).
Slavikai- miestelio vakarinėje dalyje teka Šešupė, ji skiria miestelį  nuo Klainingrado srities. XVI a. vidury pastatyta pirmoji medinė  bažnyčia. XIX a. miestelyje veikė parapinė mokykla. Spaudos draudimo metais Slavikų bažnyčios varpinėje buvo knygų slėptuvė. Šventoriuje palaidotas Slavikų kunigas poetas R.P.Aleknavičius (1754-1827).

Sudargas- viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. 1317 m. kryžiuočiai sudegino kunigaikščio Sudargo pilį ir vietovė ilgam nunyko. Tik XVI a. pradžioje ji vėl pradėjo augti. XVIII a. pradžioje kaimui suteiktos miestelio teisės ir teisė rengti du prekymečius. Po kelių dešintmečių pastatyta medinė bažnyčia ir 1792 m. miesteliui suteiktos Magdeburgo teisės.

1795 m. Sudargas atiteko Prūsijai, vėliau- Lenkijai. XIX a., spaudos draudimo metais, Sudargas buvo labai svarbus knygnešystės centras. Sudarge palaidotas žymus knygnešys ir  kunigas M.Sederevičius (1829-1907).
Pervazninkai- kaimelis, 6 km. į rytus nuo Sudargo, įkutas XVI a. viduryje. Tai vienas didžiausių ir seniausių Sūduvos kaimų Panemunėje. Netoliese yra Kubarskės piliakalnis.
Kiduliai- miestelis kairiajame Nemuno krante prieš Jurbarką. Miestelį sudaro keli susijungę kaimai: Kiduliai, Kukarskė, Judriai, Šiaudinė, Kaimelis. Dėmesio verti senieji dvaro rūmai ir parkas. 1860 m. pastatyta medinė Kaimelio bažnyčia. Čia kabo vienintelis M.K.Čiurlionio nutapytas paveikslas religine tema.

Maštaičių-Norkūnų piliakalnis- yra kairiajame Nemuno krante, šalia Maštaičių kaimo. Kompleksą sudaro pats piliakalnis ir trys gynybiniai papiliai. Manoma, kad čia stovėjo kryžuiočių pilis, savo reikšmės netekusi XIV a. pabaigoje. Savo įrenginiais piliakalnis yra vienas iš didžiausių ir gražiausių Lietuvoje.
Panemunių regioninis parkas- į kurtas 1992 m. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes. Plotas- 11368 ha. Parke teka 72 upeliai. Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m.). Parke yra daug retų medžių, augalų, gyvūnų rūšių. Yra 15 piliakalnių, garsios rezidencinės pilys raudonėje ir Vytėnuose. Istoriniais ir archeologiniais paminklais garsėja Veliuonos miestelis.
Gelgaudiškis- miestelis kairiajame Nemuno krante. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia gyventa V-X a. 1504 m. palivarkas padovanojamas LDK raštininkui J.Sapiegai. tai laikoma miestelio įkūrimo data. 1635 m. miestelis gavo turgaus privilegiją. XVIII a. pabaigoje Gelgaudiškis perėjo Prūsijos valdžiai, o nuo XIX a. atiteko Rusijai.

1842-1846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti dvaro rūmai su parku, garsūs savo taisyklingu išplanavimu. Dabar- valstybės saugomas kultūros paminklas. Tarpukariu Gelgaudiškyje veikė viena didžiausių plytinių Lietuvoje. Lankytina Šv.Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, pastatyta 1868 m.

Pakalniškiai- šalia kaimelio atlikus archeologinius kasinėjimus rastos VI-XIV a. žmonių kapai ir didžiausia žirgų laidojimo vieta Lietuvoje.

Ilguva- kaimas kairiajame Nemuno krante. XVIII a. pabaigoje pastatyti mediniai dvaro rūmai. Čia augo garsi lietuvių dainininkė B.Grincevičiūtė. kaimelyje yra Šv.Kryžiaus atradimo bažnyčia. Ilguvoje palaidoti žymūs tarpukario veikėjai S.Šilingas ir J.Kriaučiūnas.

Žuklijų piliakalnis- šalia Žuklijų kaimo, kairiajame Nemuno krante. Piliakalnis datuojamas XIII-XIV a.

Kriūkai- 1589 m. minimas J.Krukavičiaus dvaras. Iš čia kilęs ir miestelio pavadinimas. Nuo XIX a. vyko turgūs. Spaudos draudimo metais per miestelį buvo gabenama lietuviška spauda. Tarpukaryje įsteigta upių laivų statykla. Rytiniu Kriūkų pakraščiu teka Pietvės upelis, o per patį miestelį- Jotulės.

Žemosios Panemunės dvaras- minimas nuo XVI a. pabaigos. Jame lankydavosi poetas A.Mickevičius. Paausės upelio žiotyse stūkso piliakalnis.
Mikytų piliakalnis- dar vadinamas Smailiakalniu. Rastas X-XII a. kapinynas. Tai respublikinės reikšmės archeologinis paminklas.
Šėtijų piliakalnis- dar vadinamas Jundakalniu. Piliakalnis datuojamas maždaug X a. Šėtijų kaime- rašytojo K.Puidos gimtoji sodyba.
Altoniškių piliakalnis- manoma, kad XIII-XIV a. čia stovėjo medinė pilis.
Zapyškis- miestelis įkurtas Sapiegų XVI a., iš pradžių  buvo vadinamas Sapiegiškiu. Sapiegos čia pastatė dvarą. XIX a. pradžioje miestelis turėjo miesto teises. Ant Nemuno kranto pastatyta ankstyvosios gotikos Šv.Jono bažnyčia (1578). Nuo XX a. religinėms reikmėms nenaudojama. 1942 m. pastatyta Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia.

Kačerginė- miestelis išaugo po I-ojo pasaulinio karo kaip poilsiavietė. 1933 m. paskelbta kurortu.