Pati seniausia Kriūkų apylinkės vietovė – Žemoji Panemunė

Pati seniausia Kriūkų apylinkės vietovė – Žemoji Panemunė. Senovę primena piliakalnis, dvaras, minimas nuo XVI a.pab. Tuo metu kūrėsi ir Panemunės kaimas. Pokario metais buvusio dvaro rūmuose įsteigta ligoninė. Ant Nemuno šlaito stovi mūrinė bažnyčia, statyta 1877 m.

    Už kelių kilometrų Kriūkų miestelis ir jame likę Svetišino dvaro fragmentai. Dvarą ilgus dešimtmečius valdė garsi bajorų Renė giminė. Svetošino vardu vietovė vadinta iki Pirmojo pasaulinio karo. Po I – jo Pasaulinio karo dvaro rūmuose įkurta mokykla.

    Praėjusio šimtmečio viduryje Kriūkuose pastatytas mūrinis dviaukštis grūdų sandėlis, vietinių gyventojų vadinamas „špykėre“. Šis pastatas priklausė pirkliams ir buvo skirtas supirktiems javams laikyti.

    Apie 1930 m. Kriūkuose prie Nemuno įsikūrė L. Ališausko malūnas ir lentpjūvė, kuri vėliau buvo perorganizuota į pirmąją Lietuvos laivų statyklą. Iki 1962 m. čia buvo statomos dorės, botai, garlaivių prieplaukos ir kt.

Greta Kriūkų įsikūręs Paežerėlių bažnytkaimis. Po Pirmojo Pasaulinio karo Paežerėliai tapo valsčiaus centru. Mūrinė šv.Angelų Sargų bažnyčia patatyta 1860 m.

Už  keleta kilometrų nuo Kriūkų garsioji Ilguva. Istoriniai šaltiniai 1583m. mini Panykių dvarelį, kurį 1758m. įsigijo Veliuonos klebonas Viktoras Talko – Grincevičius Ilgauskas. Nuo tada Panykiai pradėti vadinti Ilguvos vardu. Kelios Grincevičių kartos čia gyveno beveik du šimtus metų. 1814 m. J.Grincevičius pastatė dabartinę medinę šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią. Onai Grincevičiūtei ištekėjus už žymaus to meto smuikininko ir kompozitoriaus Emilio Mlynarskio Ilguva tapo mėgstama žymių muzikų, dainininkų ir rašytojų susibūrimo vieta. Ilguvos žemėje ir anksčiau buvo įmintos šviesių žmonių pėdos. Čia gyveno rašytojas Antanas Tatarė, antropologas ir etnografas Julijonas Talko – Grincevičius. Čia prabėgo dainininkės Beatričės Grincevičiūtės vaikystė.