Monografija „Kriūkai“

Žemiau pateikiame leidyklos adresą bei kitus duomenis, kurių gali prireikti norint prisidėti prie knygos „Kriūkai“ išleidimo.

Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,

kodas 122732630,

Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,

telefonas ir faksas 8 52130623,

leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,

elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,

http://www.versme.lt/parama.htm

 

Knygą rengia autorių kolektyvas. Medžiaga renkama archyvuose, bibliotekose, daug įdomių netolimos praeities faktų, kalbos dalykų surinkta dviejose kraštotyros ekspedicijose. Vyresnės kartos kraštiečiai pateiks savo atsiminimus iš tėvų ir senelių pasakojimų. Didelio formato knygos apimtis daugiau kaip 1000 puslapių. Leidinys bus gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis ir įžymių žmonių portretais, taip pat spalvotais žemėlapiais.

Knygoje bus aprašyta Kriūkų krašto istorija, švietimas, gamta, etninė kultūra, tarmė, senoji tautosaka, bus paaiškinta miestelių, bažnytkaimių ir kai kurių kaimų pavadinimų kilmė.

Pavyzdžiui, nedaugelis žino, iš kur kilęs Kriūkų miestelio vardas. Mažai kas atkreipia dėmesį į tą faktą, kad dabartinė Kriūkų teritorija XVI a. priklausė dviejų dvarų valdoms. Rytinė dalis, esanti už Jotulės upelio, priklausė žemininko Jurgio Krukavičiaus ūkiui, o vakarinėje Jotulės dalyje – didikams Sapiegoms. Nuo Jurgio Krukavičiaus pavardės atsirado Kriūkų vardas, o nuo Svetochnos Sapiegienės atsirado Svetošino dvaras, vėliau – gminos (valsčiaus) pavadinimas. Verta priminti, kad dabartinės Kriūkų seniūnijos vardas per pastaruosius du šimtmečius ne kartą buvo keičiamas. Nuo XIX a. šis valsčius buvo vadinamas Svetošino vardu. Susikūrus Lietuvos nepriklausomai valstybei, nuo 1918 metų pabaigos vietovę imta vadinti Paežerėliais, po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1950-ųjų – Kriūkų apylinke, o dabar – Kriūkų seniūnijos vardu.

Retas Lietuvos valsčius savo teritorijoje turi net keletą miestelių, bažnytkaimių ir parapijų. Dabartinėje Kriūkų seniūnijoje yra keturios katalikų parapijos ir bažnyčios, o ne taip seniai sunyko ir penktoji – marijavitų parapija. Jų buvusi bažnyčia nugriauta 2006 metais.

Monografijoje bus pateikta nemažai žinių apie krašto ekonominį gyvenimą, dvarus ir jų palivarkus, amatininkus, žydų bendruomenę, malūnus, milo vėlyklas ir aliejaus spaudyklas, karčemas, krautuves, medicinos įstaigas, bibliotekas. Dauguma išsamių straipsnių šiomis temomis per visą keturių šimtmečių krašto istoriją bus pateikti pirmą kartą.

Knygoje bus pažymėtos visų kaimų ir bažnytkaimių pirmųjų paminėjimų datos, taip pat bus rašoma apie bendruomenių – prieškario seniūnijų užuomazgų susidarymą. Leidinyje bus atskleistas tautinis sąmonėjimas, knygnešių veikla, aprašomi šiame krašte vykusieji Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įvykiai. Daug vietos bus skiriama pirmosios Nepriklausomybės dvidešimtmečiui, pokario metų pasipriešinimo kovoms, partizaniniam judėjimui, pogrindinėms organizacijoms, trėmimams į Sibirą. Bus pateikti tremtinių, politinių kalinių bei partizanų sąrašai. Atskirą skyrių sudarys įžymių krašto žmonių biografijos. Išsamūs straipsniai bus pateikti apie ministrus ir generolus Stasį Šilingą, Joną Sutkų, Kazį Germaną, Motiejų Pečiulionį, rašytojus brolius Stasį ir Vytautą Tamulaičius, poetą ir dainininką Praną Lembertą, muzikus ir dainininkus Beatričę Grincevičiūtę, Emilį Mlynarskį, Vincą Mamaitį, „Varpo“, „Ūkininko“ ir „Vilniaus žinių“ redaktorių Joną Kriaučiūną, dailininkus Sigitą Nenortą ir Nijolę Vedegytę–Palubinskienę, pedagogus švietėjus Petrą Dumčių ir Ceciliją Bindokaitę, šiame krašte kunigavusius žymius dvasininkus – rašytoją Antaną Tatarę, nepriklausomybės kovų kapelioną Juozą Vyšniauską ir kt. Bus pateikti ir visų keturių parapijų kunigų sąrašai, mokyklų direktoriai bei vedėjai.

Knygoje bus apžvelgtas ir dabartinis seniūnijos gyvenimas, kultūrinė veikla, švietimas, atsikuriantis žemės ūkis, verslai, kaimo turizmas.

Knygos autorių, redaktorių ir bendradarbių kolektyvas – žinomi profesoriai, mokslininkai bei aukštųjų mokyklų dėstytojai: Libertas Klimka, šviesios atminties etnologė Angelė Vyšniauskaitė, Filomena Kavoliutė, Selemonas Paltanavičius, Romas Batūra, Genovaitė Raguotienė, Marija Matušakaitė ir kiti.
Knygos „Kriūkai“ turinys

GAMTA

1. Filomena Kavoliutė. Kriūkų apylinkių gamtovaizdis (paviršius, sandara, kilmė)
2. Filomena Kavoliutė. Nemunas ir seniūnijos upeliai
3. Filomena Kavoliutė. Augalija. Miškai
4. Selemonas Paltanavičius. Gyvūnija: žvėrys, paukščiai, žuvys ir vabzdžiai
5. Filomena Kavoliutė. Saugomos teritorijos (draustiniai, Panemunių regioninis parkas) ir gamtos paminklai

ISTORIJA

1. Jonas Puzinas. Krašto priešistorė
2. Vacys Milius. Mitologija
3. Romas Batūra. Piliakalnių gadynė
4. Albinas Vaičiūnas. Kriūkų senovė XVI–XVIII a.
5. Virginijus Jocys, Albinas Vaičiūnas. Dvarų istorijos: Žemosios Panemunės, Ilguvos–Panykių, Sviatošino, Žeimio, Kretkampio
6. Albinas Vaičiūnas. Bažnyčių ir parapijų praeitis. Ilguvos, Žemosios Panemunės, Paežerėlių, Sutkų, Marijavitų
7. Vacys Milius. Kapinės: kaimų, parapijų, I ir II pasaulinių karų
8. Pasakoja seni dokumentai
9. Albinas Vaičiūnas. Parapijose dirbę kunigai
10. Ramutė Vyšneveckienė. Valsčiaus žydai
11. Kazys Misius. Lenkai ir lenkų kalba valsčiaus dvaruose ir bažnyčiose
12. Kazys Misius. Vokiečių tautybės gyventojai valsčiuje
13. Stanislovas Buchaveckas. Caro valdžios gniaužtuose
14. Albinas Vaičiūnas. Mokyklos ir mokytojai XIX amžiuje
15. Ričardas Čepas. Mokyklos ir mokytojai 1918–1940 m.
16. Kazys Misius. Sukilimai Sūduvos žemėje 1831 m. ir 1863 m.
17. Kazys Misius. Spaudos draudimas 1864–1904 m.
18. Albinas Vaičiūnas. Rusų kolonistai 1909–1915 m.
19. Ramutė Vyšneveckienė. Mokyklos ir mokytojai 1944–2000 m.
20. Antanas Andrijonas. 1919–1920 metų savanoriai
21. Genovaitė Raguotienė. Visuomeninės organizacijos šauliai, pavasarininkai, jaunieji ūkininkai
22. Kazys Misius. Valsčiaus pašto agentūros
23. Genovaitė Raguotienė. Bibliotekos
24. Stanislovas Buchaveckas. Valsčius sovietų ir vokiečių okupacijos metais
25. Stanislovas Buchaveckas. Duoklės, švietimas, žemės ūkis
26. Elena Baltrušaitienė. Pokario metai
27. Algirdas Endriukaitis. Antisovietinis pasipriešinimas ir partizanai
28. Albinas Vaičiūnas. Politiniai kaliniai ir tremtiniai
29. Zenonas Marčiulionis. Kolektyvizavimas ir kolūkiai
30. Marija Matušakaitė. Architektūros paminklai
31. Marija Matušakaitė. Dailės paminklai
32. Stanislovas Buchaveckas. Valsčius Pirmojo pasaulinio karo verpetuose ir kaizerinės okupacijos metais
33. Šeimų istorijos. Parengėjas Albinas Vaičiūnas, D. Valuckienė
34. Vytautas Liutkus, Albinas Vaičiūnas. Kaimų istorijos
35. Atsiminimai. Parengėjai O. Rakauskienė, Albinas Vaičiūnas
36. Mečislovas Švabas. Sąjūdžio laikmetis
37. Mečislovas Švabas. Partijos
38. Leonas Pranulis. Valsčiaus chorai: a) bažnytiniai, b) pasaulietiniai, ir chorvedžiai
39. Leonas Pranulis. Orkestrai, kapelos

ETNOLOGIJA

1. Vacys Milius, Angelė Vyšniauskaitė, Antanas Stravinskas. Žemės ūkis, žemdirbystė
2. Vacys Milius, Angelė Vyšniauskaitė, Antanas Stravinskas. Medžioklė
3. Vacys Milius. Amatai ir amatininkai
4. Angelė Vyšniauskaitė. Audimas
5. Antanas Stravinskas. Technikos panaudojimas: kalvės, plytinės, lentpjūvės, vilnų karšyklos, aliejinės, kūlimo mašinos
6. Libertas Klimka. Kalendorinės šventės
7. Libertas Klimka. Liaudies meteorologija
8. Angelė Vyšniauskaitė. Vardinės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės
9. Angelė Vyšniauskaitė. Darželiai
10. Angelė Vyšniauskaitė. Sodai
11. Antanas Stravinskas. Kryždirbystė

KALBA

1. Vytautas Armonavičius. Veliuoniečių tarmės ypatumai
2. Ramutė Vyšneveckienė. Kriūkų apylinkių vietovardžiai
3. Ramutė Vyšneveckienė. Pravardės
4. Vacys Milius. Lietuviški užrašai parapijų kapinėse

TAUTOSAKA

1. Dainos iš Jurgio Dovydaičio rinkinio. 1930 m.
2. Kazys Grigas, Venantas Mačiekus. Pasakos, sakmės ir smulkioji tautosaka

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

1. Albinas Vaičiūnas. Rašytojai: poetas Pranas Lembertas, prozininkai Stasys ir Vytautas Tamulaičiai. Dailininkai: S. Nenorta, N. Vedegytė-Palubinskienė
2. Albinas Vaičiūnas. Dainininkai, muzikai, vargonininkai: E. Mlynarskis, V. Mamaitis, B. Grincevičiūtė
3. Albinas Vaičiūnas. Ministrai ir generolai: J. Sutkus, K. Germanas, M. Pačiulionis, S. Šilingas
4. Albinas Vaičiūnas. Lietuvos kariuomenės karininkai: aviacijos kapitonas S. Stanaitis, pirmasis Vilniaus įgulos kapelionas J. Vyšniauskas, kiti karininkai Vincas Gvildys, Stasys ir Steponas Dumčius ir kt.
5. Albinas Vaičiūnas. Kultūros, švietimo ir spaudos darbuotojai: J. Kriaučiūnas, P. Dumčius ir kt.
6. Albinas Vaičiūnas. Iš valsčiaus kilę mokslininkai G. Tamulaitis ir kt.
7. Albinas Vaičiūnas. Įžymių žmonių biografijų sąvadas

Knygoje bus pateikiama spalvotų nuotraukų, piešinių ir brėžinių, dokumentų faksimilių, muzikos kūrinių gaidų, Kriūkų valsčiaus žemėlapiai (su buvusio valsčiaus ir dabartinės seniūnijos parapijų ribomis), glausta informacija apie knygos autorius, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Knygos rengėjai:

Vyriausiasis redaktorius

Albinas Vaičiūnas
Sudarytojai

Albinas Vaičiūnas
Redaktoriai

Filomena Kavoliūtė, Genovaitė Raguotienė, Romas Batūra, Kostas Aleksynas, Rima Bacevičiūtė, Gražina Flikaitienė, Petras Jonušas
Kalbos redaktorius

Albinas Masaitis
Korektorė

Vida Kasparavičienė
Maketuotoja

Violeta Barkauskaitė
Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija

Akad. Algirdas Gaigalas (gamta), dr. Artūras Judžentis (kalba), akad. Irena Regina Merkienė (etnologija, komisijos pirmininkė), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka), akad. Antanas Tyla (istorija), dr. Gintautas Zabiela (archeologija)

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros Taikomųjų istorijos tyrimų centru.
Rengėjas ir leidėjas

VšĮ „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Rėmėjai

Šakių rajono kultūros skyrius, Petras Jonušas, AB „Agrolina“, Kriūkų seniūnija, Arvydas Vidžiūnas, Mindaugas Bastys, A. Stanaitis ir kt.

„Versmės” leidyklos adresas Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius, Lietuva.
Telefonai +3705 2130623, +370698 09077, +370698 20707 (leidyklos vadovo).
Elektroninis adresas leidykla@versme.lt, interneto svetainė www.versme.lt.

„Versmės“ leidyklos projektas itin svarbus mūsų kultūrai, mokslui ir kalbai. Kadangi jis nėra komercinis – jam būtina parama. Monografijos išleidimą ir parengimą daugiausia finansuoja „Versmės“ leidykla, remia rajonų savivaldybės bei verslininkai.

Tiesa, be svaresnio kitų žmonių indėlio knyga tikrai negalės atsidurti skaitytojų rankose. Tad baigdamas šį straipsnį noriu paprašyti visų kraštiečių, kuriems bent kiek brangus ir mielas Kriūkų kraštas, paremti šios monografijos išleidimą.

Informacijos šaltinis: http://www.versme.lt/mon_kriukai.htm